Vienintelis dalykas, kurį gyvenime įgijau ir galiu išsaugoti kaip prisiminimus, kaip dalelę to, kas man paliko didelį pėdsaką. Tai turėjo ir tebeturi man neįtikėtinai didelę reikšmę, o prarasti tai reikštų prarasti dalį savęs. Gyvenimas man buvo labai žiaurus, ir mano sieloje liko žymės, pasekmės, kurias turiu nešti visą laiką. Noriu savo žmonai ir sūnui visko, ko man neteko, noriu, kad jiems niekada netektų patirti to, ką patyriau aš. Noriu, kad po manęs kažkas liktų. Kotedžą gavau dovanų, ir mano svajonė yra jį savo jėgomis suremontuoti, padaryti viską taip, kad galėčiau jame gyventi ir praleisti visą gyvenimą. Tai bus brangu ir užtruks ilgai, kol galbūt galėsiu išgyventi bent šią svajonę. Problema tik ta, kad namelis buvo perduotas per pusbroliuką dėl tragiškos nelaimės, kuri įvyko labai greitai, ir senelis, kuris mus užaugino vietoj mūsų tėvų ir buvo pagrindinis žmogus mano gyvenime, taip netikėtai mirė dėl nelaimingo kritimo. O kadangi dovanojimas iš pusbroliui nėra atleistas nuo mokesčių, dabar turiu sumokėti apie 450 000 Čekijos kronų, tiksli suma bus nustatyta po eksperto įvertinimo. Tokios sumos aš tikrai neturiu ir šiuo metu neturėsiu. Priešingu atveju turėsiu parduoti vasarnamį, o to negali būti. Prašau pagalbos. Kai man vėl bus geriau, žinoma, su dėkingumu perduosiu šį gerą poelgį kam nors kitam, kam reikės paramos ir pagalbos. Čia galėčiau išsamiai aprašyti savo sunkų gyvenimą, kuris yra tiesiog kaip iš kino ekrano, nes sunku patikėti, kad tai realybė. Bet nenoriu iš savęs daryti kokios nors aukos, kad jus įtikintų. Yra daug gyvenimų, kuriuos lydėjo ir ištiko nelaimės bei skausmas, ir niekas jiems nepadėjo, o kai kurie galbūt to nusipelnė labiau. Kiek pinigų galiu susitaupyti pats, bet prašau dalies, kurios man reikia gelbėjimui, ir tikiuosi, kad man pavyks įgyvendinti svajonę apie kitą žingsnį – persikraustymą į tinkamą būstą, kad galiausiai galėčiau jaustis kaip namuose ir padaryti kažką dėl savęs, o svarbiausia – dėl šeimos. Jūs man suteikiate viltį, ir už tai aš dėkoju.