Aš neprašau prabangos.

Prašau suteikti man galimybę.

Jau seniai širdyje nešioju norą kurti rankomis.

Medis. Natūralios linijos. Gyvas kraštas.

Kiekvienas medžio gabalas turi savo istoriją – aš tik padedu ją papasakoti toliau.

Daugelį metų dirbau, stengiausi, rūpinausi kitais, buvau „geras“.

Bet manyje visą laiką rusena kažkas daugiau:

noras turėti erdvę, kurioje galėčiau kurti, statyti, palikti pėdsaką.

Mano vizija paprasta – nedidelė dirbtuvė.

Erdvė, kurioje gimtų unikalūs mediniai gaminiai, pagaminti lėtai, su jausmu ir pagarba gamtai.

Veidrodžiai, stalai, dekoracijos, gaminiai, kurie nėra pagaminti konvejeriu, o su siela.

Šiandien tokios erdvės neturiu.

Turiu norą. Idėjas. Žinias. Rankas, kurios moka dirbti.

Tačiau man trūksta to, ką sunkiausia sukurti pačiam – pradžios.

Su jūsų pagalba galėčiau:

įrengti pagrindinę dirbtuvę

įsigyti būtiniausius įrankius

kurti gaminius, kurie tarnaus daugelį metų

palaipsniui sukurti kažką savo, sąžiningo

Kiekviena auka, net ir mažiausia, reiškia žingsnį arčiau svajonių.

Tai reiškia tikėjimą, kad pastangos atsipirks.

Kad yra žmonių, kurie supranta, ką reiškia dirbti iš širdies.

Jei negalite paaukoti – pasidalinkite istorija.

Net ir tai reiškia daugiau, nei manote.

Ačiū, kad skaitote.

Ačiū, kad tikite.

Ačiū, kad padedate iš medžio gabalo sukurti ateitį...