Esu labai blogoje finansinėje padėtyje. Psichologiškai to nebegaliu ištverti. Dirbau užsienyje, o dabar, kai esu be darbo ir jau pusę metų negaliu rasti naujos darbo vietos, labai įsiskolinau. Mane kamuoja košmarai, kad ant mano durų beldžiasi antstolis, ir tai nėra gerai. Verkiau ir kartais jaučiu, kad nebežinau, ką dar daryti. Norėčiau persikelti į užsienį ne tik dėl darbo, bet ir dėl geresnio gyvenimo, bet negaliu. Nes turiu skolų ir kelionei neturiu nieko. Iš šeimos paramos negausiu, nes jie taip pat yra blogoje padėtyje. Pinigai bus skirti visoms skoloms apmokėti, o jei surinksiu pakankamai, tai ir kelionei į užsienį ieškoti darbo. Bet pirmiausia – paskolos. Jei atsiras kas nors, turintis gerą širdį, būsiu laiminga. Nes man nereikia materialių dovanų, būčiau laiminga, jei tik neturėčiau skolų. Tuoj pat man nukristų akmuo nuo širdies, ir tai viskas. Bet net jei neturiu, o žinau, kad kam nors reikia, aš duosiu. Kaip kartą nutiko geležinkelio stotyje, kur benamis norėjo tik maisto, pinigus man grąžino ir pasakė, kad jei nupirksiu jam ką nors valgyti, man to pakaks. Tada žinojau, kad darau gerą darbą. Bet dabar man pačiai sekasi blogai, todėl tikiuosi, kad dar yra kas nors, turintis gerą širdį.