Mažo gyvūnų prieglaudos ir reabilitacijos paslaugos
Mažo gyvūnų prieglaudos ir reabilitacijos paslaugos
Originalus Vengrų tekstas išverstas į Lietuvių kalba
Originalus Vengrų tekstas išverstas į Lietuvių kalba
Aprašymas
Linkiu gražios dienos. Norėčiau paprašyti jūsų pagalbos įsteigiant prieglaudą – reabilitacijos centrą apleistiems gyvūnėliams, kad jie gautų antrą šansą rasti tikrą, mylintį šeimininką, kuris juos įsivaikintų. Ten, kur gyvenu, netoliese yra du gyvenamieji rajonai, kuriuose gyvena turtingesnės šeimos, turinčios aukštesnį gyvenimo lygį. Deja, daugelis augintinių yra perkami šių turtingų šeimų vaikams, o kai vaikams jie nusibosta arba kasdienė augintinio priežiūra tampa pernelyg sunki našta vaikams ar jų užimtiems tėvams, jie gali netyčia pabėgti ir dažnai paliekami likimo valiai, nes greitai pakeičiami arba pastangų surasti vos kelių mėnesių amžiaus augintinius niekas nesiima. Neapgalvotas įvaikinimas, siekiant patenkinti išlepintų vaikų užgaidas, veda prie gyvūnų apleidimo. Tačiau būtent šie palikti augintiniai kenčia dėl tokių žmogiškųjų silpnybių. Nes šie gyvūnai nėra mūsų pramogų objektai, o jaučiančios būtybės, ir, deja, tai pamirštama. Daugelis klajoja arba matau juos badaujančius pakelėse ar parkuose. Ir nepaisant to, kad apie tai pranešdavome, į tai niekada nebuvo žiūrima rimtai, o kai kreipdavomės į valdžios institucijas, niekada negaudavome reikšmingo atsakymo ar veiksmų. Nes būtent tos šeimos turėtų būti traukiamos atsakomybėn, tačiau mes kalbame apie aukšto rango, sėkmingesnių verslininkų, nekilnojamojo turto vystytojų, teisininkų, gydytojų ir kitų įtakingų pareigų asmenų šeimas. Gyvenamųjų namų kvartalo vystytojas ir savininkas atstovauja tam tikrai politinei partijai ir yra neliečiamas, neatskaitingas, ir nenori įžeisti minėtų šeimų tokiais nepatogiais pernelyg emocingais atsakais į jų pareiškimus. Tačiau man skauda širdį, kai matau tokius dalykus, ir negaliu palikti šių gyvūnų – šuniukų, kačiukų, nykštukinių triušių ir kitų madingų augintinių – be pagalbos. Deja, mano galimybių nepakanka, kad galėčiau padėti tiek daug gyvūnų. Bet mano sąžinė neleidžia palikti jų likimo valiai. Štai kodėl man kilo ši idėja, ir nors gyvenu iš vidutinio atlyginimo, tačiau aukodamas pavyko sutaupyti nedidelę sumą. Deja, aš negaliu sau leisti to tęsti, nes tai keltų grėsmę mano gebėjimui apmokėti sąskaitas ir užsidirbti pragyvenimui. Todėl norėčiau paprašyti jūsų dosnios pagalbos surinkti likusią sumą. Labai ačiū už visą paramą, kad šie gyvūnai galėtų turėti šansą gyventi.