Ėjome ir nešėme vaikams maisto, drabužių, stengėmės su jais bendrauti, žaisti, drąsinti juos - viską, ką tuo metu galėjome sau leisti. Vėliau į šiuos centrus pradėjome vesti daug draugų ir pažįstamų, stengėmės įsitraukti ir padėti. Deja, ne visada viskas klostėsi taip, kaip tikėjomės, ir supratome, kad tarp šiuose vaikų namuose dirbančių žmonių vyrauja tam tikra dvasinė būsena, kurios jokiu būdu negalėjome labai pakeisti.

Supratau, kad buvo daug gatvės vaikų, vaikų, kurie turėjo elgetauti, vaikų, kurie nemokėjo žaisti, kurie mušėsi. Labai norėjau įsitraukti į šių vaikų gyvenimą ir taip prasidėjo "Stebuklas tarp blokų". Pradėjome rinkti šiuos vaikus, pirkti jiems žaislus ir žaisti. Visą vasarą praleidau žaisdamas su vaikais tarp blokų. Mokiau juos, kaip žaisti, kaip elgtis, pradėjome pažinti vieni kitus, bendrauti, kalbėtis apie gyvenimo dalykus. Vasarą, per kurią vaikai pradėjo formuoti savo mintis apie ateitį, daugelis vaikų buvo metę mokyklą. Artėjant rugsėjui pasiūliau nueiti į mokyklą, pasikalbėti su mokytojais, užrašyti juos, nupirkti mokyklinių reikmenų ir pradėti mokslo metus.