Mano vardas – Mónika Déri

Esu iš Vengrijos, gyvenau su savo sugyventiniu. Rugpjūčio mėnesį socialinės tarnybos paėmė mūsų sūnų pagal LVU dėl tėčio piktnaudžiavimo narkotikais ir pasakė, kad aš negaliu jo apsaugoti. Jam niekada nekilo joks pavojus, tėtis nėra pavojingas.

Socialinės tarnybos priverstė mus išsiskirti, ir dabar, net žinodamos, kad turiu finansinių problemų, tris mėnesius nemokėjau nuomos ir man gresia iškeldinimas, atsisako man padėti. Tiek aš, tiek mano buvęs partneris keletą kartų pranešėme jiems, kad mano nuomotojas pažeidžia mano nuosavybės teisę, priekabiauja, trukdo man, tačiau jie atsisako padėti. Bandžiau kreiptis dėl ekonominės paramos, kaip anksčiau darėme su mano partneriu, bet jie sako, kad neturiu teisės būti Švedijoje, net jei aktyviai ieškau darbo, todėl atsisakė man skirti bent jau pinigų nuomai... 

Jie verčia mane pasilikti Švedijoje, nors galiu įrodyti, kad turiu stabilias gyvenimo sąlygas tiek sau, tiek savo sūnui Vengrijoje, o tėtis sutinka grįžti namo, kur aš taip pat galėčiau turėti stabilų darbą, tačiau jie neleidžia mums išvykti.

Švedijoje esu viena, neturiu nei šeimos, nei draugų, gyvenu bute, kurį man grasina atimti savininkas, ir niekas man nepadeda. Socialinės tarnybos elgiasi taip, lyg manęs negirdėtų.

Be pinigų negaliu išsinuomoti nieko, mano tėvai negali man padėti, nes jie seni ir pensininkai, bet kurią dieną galiu atsidurti gatvėje, tada socialinės tarnybos turės dar vieną priežastį negrąžinti man sūnaus, jei būsiu benamė.

Jaučiuosi gėdingai, bijau čia, Švedijoje, kaip visiškai viena moteris.

Negaliu valgyti, negaliu miegoti.

Aš taip pat pranešiau apie savo nuomotoją policijai, bet jie uždarė bylą nieko nepadarę.

Man reikia pagalbos. Esu svetimoje šalyje be pinigų, tiesiog noriu grįžti namo su savo sūnumi. Bet esu motina, todėl nepaliksiu savo sūnaus.

Vengrijos konsulatas man taip pat nepadėjo.

Aš esu tiesiog motina, kuri viską daro dėl savo sūnaus 

Ačiū už pagalbą ❤️