Sveiki, visada stengiausi visiems padėti, jei tik galėjau. Nesvarbu, ar viešai, ar šeimoje. Dabar pagalbos reikia man, o visi man nusisuko nugara. Turiu mažą sūnų, su kuriuo gyvenau pas savo draugą, ir viskas atrodė tarsi apšviesta saulės spinduliais. Draugas buvo jaunesnis ir neturėjo vaikų, todėl maniau, kad šį klausimą esame išsprendę. Kol nepradėjo neįtikėtinas spaudimas iš jo artimiausių šeimos narių. Jie sakė, kad aš, nesuteikdama jam savo vaiko, sugadinsiu jam gyvenimą ir jis to gailėsis. Jis manė, kad viskas praeis, ir nekreipė dėmesio. Deja, situacija ėmė aštrėti iki to, kad man buvo pradėta grasinti. Ir kaip viskas baigėsi? Turiu kuo greičiau, geriausia dar vakar, išsikraustyti kartu su sūnumi. Blogiausia tai, kad prieš metus pradėjau dirbti savarankiškai, kad galėčiau visą dėmesį skirti sūnui, ir taip išsipildė mano svajonė, tačiau, deja, laimė truko neilgai, ir dabar neturiu santaupų, kad po visko galėčiau kur nors pradėti iš naujo. Man reikia lėšų pradiniam būsto nuomos mokėjimui, kad galėčiau kreiptis dėl buto nuomos. Vien sutarties pasirašymas ir užstato suma yra milžiniški. Prašau dėl savęs ir savo sūnaus mažo stebuklo, kad galėtume pradėti iš naujo ir geriau, kad tai turėtų kuo mažesnį poveikį sūnui ir kad turėtume kur gyventi.