Manu mama prarado didžiąją dalį regėjimo, tačiau Budapešto savivaldybės bute, kuriame gyvena jau dešimtmečius, ji iki šiol viską puikiai pažįsta. Dabar jie gali prarasti šį namą.

Būna, kad darai viską, kas įmanoma, bet vis tiek nepavyksta. Dirbi, taupai, praši pagalbos – bet tinklas yra skylėtas.

Manu ir jos mama dabar atsidūrė būtent tokioje situacijoje.

Manu yra viena iš mano geriausių draugių. Ji su mama gyvena viename iš Budapešto savivaldybės nuomojamų butų, kuris jau daugelį dešimtmečių yra jų namai.

Manu mama daugelį metų dirbo viešojo maitinimo srityje, viena augino savo dukrelę, taip pat padėdavo savo broliui ir tėvams.

Neseniai jai buvo diagnozuota sunki akių liga, ir ji prarado didžiąją dalį regos. Kasdieniame gyvenime ji mato tik ribotai. Todėl šis butas jai šiandien reiškia kur kas daugiau nei tik keturias sienas. Tai vieta, kurią ji pažįsta. Ji žino, kas kur yra, pažįsta aplinką, o šalia jos yra ir dukra, kuri gali jai padėti.

Tuo tarpu savivaldybės buto nuomos kaina padidėjo, ir dabar jų būstas taip pat atsidūrė pavojuje: dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo jos gavo įspėjamąjį laišką, kuriame minima ir iškeldinimo galimybė.

Manu dirba visą darbo dieną, trijose pamainose. Jau daugelį metų ji stengiasi užtikrinti jų abiejų būstą ir padengti kasdienes išlaidas. Mėnesinis buto nuomos mokestis šiuo metu siekia 120 000 Ft – tai daugiau nei visos jos motinos mėnesinės pensijos suma.

Ilgą laiką, nors ir sunkiai, bet jie su tuo susitvarkydavo. Tačiau pastaruoju metu staiga susikaupė per daug netikėtų išlaidų.

Ir nebeliko jokios veiksmų laisvės.

Šiuo metu jie yra skolingi 327 000 Ft nuomos mokesčio. O spalio 1 d. taps mokėtina dar viena 120 000 Ft mėnesinė nuoma. Kol Manu dar bando padengti ankstesnę skolą, prieš jį jau stovi kito mėnesio našta.

Taigi iki spalio pradžios jam reikėtų surinkti 447 000 Ft vien tik būsto išlaidoms padengti.

Manu bandė rasti išeitį. Jis dirba, prašė pagalbos, bandė padengti skolą. Tačiau dabar jis atsidūrė tokioje padėtyje, kad vienas to padaryti per trumpą laiką jau nebegali.

O tuo tarpu yra dar vienas žmogus, dėl kurio ji nerimauja.

Jake. 🐾

Jake – 14 su puse metų mopsas, kurį Manu įsivaikino, kai jam buvo 6 metai. Jis jau aštuonerius metus yra šeimos narys. Tai ne tik šuo, bet ir tas mažasis senelis, kuris buvo su jais ir gerais, ir blogais laikais.

Dabar ir jis serga.

Jam reikalingi papildomi tyrimai ir veterinarinė priežiūra, kurių numatomos išlaidos siekia apie 200–300 tūkstančių forintų. Manu šiuo metu yra priverstas atidėti šias išlaidas, nes turi rinktis tarp būsto išlaidų ir veterinarinių išlaidų.

Todėl ir pradėjau šią aukų rinkimo akciją.

Ne tam, kad kiti išspręstų jų gyvenimo problemas už juos.

Bet tam, kad jie gautų šiek tiek laiko.

Šiek tiek atsikvėpti.

Tiek, kad Manu galėtų susitvarkyti su susikaupusiais nuomos mokesčio įsiskolinimais, užtikrinti kito mėnesio nuomos mokestį, nuvesti Jake'ą į reikiamus tyrimus ir kad po kelių savaičių viskas neprasidėtų iš naujo.

Dabar stengiamės išsaugoti namus.

Ačiū, jei jiems padėsi. ❤️

Enikė

Šią aukų rinkimo akciją organizuoju aš, Enikő, kaip Manuélos draugė, su Manuélos ir jos mamos žinia bei sutikimu.

Veterinarijos sąskaitos: