Kartą gyveno berniukas, kuris kiekvieną vakarą prieš miegą užduodavo tą patį klausimą:

„Ar rytoj bus geriau?“

Jis neturėjo didelių svajonių. Jis nenorėjo būti žymus, nenorėjo būti turtingas. Jis norėjo tik šiltos vakarienės, saugios vietos, kur galėtų miegoti, ir kažko, kas jam pasakytų: „Viskas bus gerai.“

Bet niekas to nesakė.

Tačiau vieną dieną kažkas įvyko. Ne stebuklas. Ne didelis posūkis. Tik nedidelis sprendimas – kažkas nusprendė padėti.

Vienas žmogus. Tada dar vienas.

Ir pamažu, labai pamažu, berniuko pasaulis ėmė keistis.

Iš pradžių jis gavo tik šiltą maistą. Tada – paltą. Vėliau – vietą, kur galėjo mokytis. Ir vieną kartą kažkas jam iš tikrųjų pasakė:

„Tu nesi vienas.“

Po kelerių metų jau ne jis klausė, ar „rytoj bus geriau“.

Bet jis pats sakė kitiems:

„Aš padėsiu, kad būtų geriau.“

Ši istorija nėra apie vieną vaiką.

Ši istorija yra apie mus.

Nes kiekvieną kartą, kai skiriame laiko, dėmesio, paramos kam nors, jo „rytojus“ pasikeičia.

Ir galbūt tau tai tik sprendimas.

Bet kam nors kitam... tai visas pasaulis. Ši istorija nėra apie vieną vaiką.

Ši istorija yra apie mus.

Nes kiekvieną kartą, kai skiriame – laiką, dėmesį, paramą – kažkieno „rytojus“ pasikeičia.

Ir galbūt tau tai tik sprendimas.

Bet kam nors kitam... tai visas pasaulis.

Prašome padėti, jei galite, net ir tik pasidalindami šia informacija.

Nuoširdžiai dėkojame.