Kankinama šeima. Padėkime jiems atgauti viltį.

Viename kukliame Bukarešto kampelyje gyvena likimo išbandyta šeima – didelės širdies mama ir tėtis, kurių gyvenimus paženklino skausmas, ir kurie iš visų jėgų augina tris vaikus.

Du iš vaikų, 18 ir 20 metų amžiaus, serga sunkia autizmo forma ir dideliu protiniu atsilikimu. Trečiasis vaikas yra 15 metų ir stengiasi, kiek gali, padėti savo šeimai.

47 metų tėvas sunkiai serga širdies liga. 2020 m. jis patyrė priešinfarktą, o 2024 m. vėl prireikė gydytojų pagalbos dėl ūmaus miokardo infarkto! 

Jis labai nusilpo ir tapo išsekęs 

Nepaisant kančių, jis niekada neatsisakė noro užtikrinti padorų gyvenimą savo šeimai. Tačiau jėgos jį palieka. Liga jį kankina, o skausmas yra ne tik fizinis, bet ir dvasinis.

Trijų brolių dar yra 21 metų ištekėjusi sesuo! Tačiau ir jos padėtis yra labai sunki!

Jų istorija prasideda skausmu, dar nuo pat vaikystės.

Motina nuo 8 metų augo vaikų namuose, praradusi savo motiną, o tėvas niekada nedalyvavo jos gyvenime.

Tėvas buvo paliktas gatvėje savo motinos, kai ši išsiskyrė su vyru. Jis užaugo vienas, išgyveno be šeimos, be paramos – norėjo tik vieno dalyko: savo ruožtu turėti tikrą šeimą. Jam pavyko ją sukurti, bet gyvenimas vėl atnešė nepakeliamų sunkumų.

Dabar jiems reikia mūsų. Tavęs. Kiekvieno, kas gali ištieskti pagalbos ranką.

Jų poreikiai yra skubūs:

Vieta, kur gyventi – nesvarbu, ar tai bus Bukarešte, ar už jo ribų, svarbu tik tai, kad jie turėtų kur priglausti savo vaikus.

Drabužiai – tėvams ir vaikams.

Darbo vietos – bet kokia galimybė įdarbinti mamą ar tėtį gali padėti jiems atgauti orumą ir viltį.

Jie neprašo prabangos. Jie prašo tik šanso. Jie prašo būti pastebėti. Jie prašo šiek tiek žmogiškumo.

Kiekviena auka, dalijimasis ar parama yra labai svarbi.

Būkite pokyčiu jų gyvenime. Kartu mes galime suteikti prasmę žodžiui „žmogiškumas“.