Man 33 metai. Man diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, gyvenu iš nedidelės neįgalumo pašalpos, patiriu finansinį nepriežiūrą, gyvenu emocinę prievartą ir toksišką atmosferą skleidžiančioje šeimoje, taip pat kenčiu nuo bendro priespaudos ir galimybių stokos mažame Rumunijos miestelyje. Suaugusiųjų autizmas dažniausiai lieka nepastebėtas, o supratimas ar net atvirumas šiai sąvokai šioje šalyje mediciniškai praktiškai neegzistuoja, bent jau mažuose miestuose, kur apie galimybę gauti tokias paslaugas niekas nežino.

Vis dėlto prieš daugiau nei metus sužinojau apie gydytoją, kuris čia galėtų įvertinti suaugusiųjų autizmo spektro sutrikimą (ASD). Tačiau, kadangi tai privati klinika, o jos vieta yra toli, paslaugos kaina gali siekti nuo 100 eurų ir daugiau. Mano pašalpa yra mažesnė nei 100 eurų per mėnesį, o išlaidos tenka pagrindiniams poreikiams ir kelionės išlaidoms.

Dėl to esu priversta kas mėnesį atidėti savo medicininius tyrimus ir gydymą, o daugelis kitų mano ligų lieka neištirtos ir negydytos.

Mano medicininiai poreikiai apima:

Man reikia tyrimų ir skenavimų, kad būtų patikrinta mano kepenų, tulžies ir žarnyno būklė, nes turėjau tulžies latakų sutrikimų epizodus, kurių metu labai susirgdavau dėl stresinių sąlygų ar aplinkos. Nuo 2025 m. gruodžio mėn. aš tebegyvenu toje pačioje aplinkoje, kuri mane susargdino, o mano ligos padaugėjo ir vis dar lieka nepatikrintos.

Ilgalaikė nosies ir gerklės liga (lėtinis rinitas), kuri liko neištyrinėta ir negydyta; tam man reikia endoskopijos, kuri kainuoja apie 50–60 eurų.

Turiu juosmens ir kaklo stuburo diskų degeneracinę ligą; galiu lankyti fizioterapiją, kurios išlaidas daugiausia padengia viešoji sveikatos sistema, tačiau norėdama kuo geriau ją valdyti, turiu pradėti lankyti plaukimo užsiėmimus. Pradėjau daryti lengvus pratimus savo namuose – tai labai palengvino skausmą ir pagerino judrumą – taip pat bandžiau bėgioti, tačiau bėgimas gali pakenkti mano nugarai, o atsigauti paprastai man reikia daug laiko, todėl sunku to laikytis. Fiziniai pratimai yra būtini mano psichinei sveikatai palaikyti ir reguliuoti, ir norėčiau turėti galimybę sumokėti už sporto klubo užsiėmimus arba prisijungti prie šokių grupės, tačiau iš savo pašalpos to padaryti negaliu.

Kalbant apie dirgliosios žarnyno sindromą (IBS) ir mitybos poreikius, daug kartų teko badauti, nes reikėjo išvengti IBS simptomų.

IBS: ilgalaikė būklė, glaudžiai susijusi su mano psichine sveikata, tačiau dėl finansinės priklausomybės nuo kito asmens retai galiu pati rinktis, ką valgyti. Dėl IBS man reikalingi tyrimai, kurių kaina prasideda nuo 50 eurų ir daugiau, siekiant išsiaiškinti mano poreikius ir gydymą.

2024 m. norėjau pradėti kurti „YouTube“ vaizdo įrašus, kuriuose pasakojčiau apie savo, kaip psichikos sveikatos sutrikimą turinčio asmens, patirtį šioje šalyje ir apie tai, kaip vyraujantys mąstymo būdai, naratyvai bei medicininiai modeliai iš tikrųjų ir teisingai nepadeda bei nesuteikia galimybių asmenims, gyvenantiems su nematomais negaliais, turintiems autizmo spektro sutrikimų (ASD) ar neuroįvairovės ir pan.

Mano tikslas – gauti aiškumą ir patvirtinimą dėl savo diagnozių bei, tikiuosi, tapti pokyčių balsu, siekiant pakeisti šios šalies požiūrį į psichinę sveikatą ir padėti tiems, kurie kenčia ne tik dėl savo būklių, bet ir dėl ribojančių struktūrų, verčiančių juos būti priklausomais nuo kitų arba bendrauti su jais orumo žeminančiu ir neteisingu būdu.