Sveiki visi.

Nežinau, ar gavote mano seną tekstą, parašytą per mano registraciją šiandien ???

Nenorime dalytis savo kančiomis ir tuo, ką mes su sūnumi išgyvenome nuo mano vyro mirties 2014 m. sausį, socialiniuose tinkluose, kad apsaugotume tą truputį orumo, kuris mums dar liko... nesulaukėme jokios paramos, nei finansinės, nei socialinės, tokios Prancūzijoje nebėra, net asociacijų (jei tik žinotumėte, kad kai kurie rėmėjai mato, "į kokias kišenes keliauja jų lėšos, patikėkite)... mūsų fizinė ir moralinė sveikata labai nukentėjo... mūsų asmeninis gyvenimas taip pat...ir vis dėlto iki šios dienos mes vis dar šypsomės, nepaisant visų sunkumų... mes su sūnumi norėtume finansuoti savo sveikatą, hipnoterapija ar bet kokia alternatyvioji medicina Prancūzijoje nekompensuojama, o kasdienis gyvenimas taip brangiai kainuoja visose srityse.Bandau susirasti darbą, bet man 53-eji, o Prancūzijoje tokio amžiaus tavęs jau nepriima į darbą... todėl gyvename tik iš minimalių pajamų, kurios leidžia apmokėti sąskaitas ir nusipirkti maisto, ir viskas.

Po visko, ką išgyvenome....norėtume:

1) pagerinti savo fizinę ir psichinę sveikatą pasitelkiant alternatyviąją mediciną, kuri Prancūzijoje nepripažįstama ir nekompensuojama.

2) pasibjaurėti savo šalies sistema....norėtume persikelti gyventi kitur, bet negalime sau to leisti.

3) gauti minimalų komfortą savo kasdieniame gyvenime...

4) man per vėlu gauti vairuotojo pažymėjimą, o kadangi esu fiziškai neįgalus ir "nematomas"... todėl pirksiu automobilį be vairuotojo pažymėjimo, norėdamas pabandyti padėti sūnui įveikti lėtinę agorafobiją... parodyti jam geresnes vietas... taip pat keliauti, kad sūnus sužinotų apie bendrą kultūrą, istoriją ir šiuolaikiškumą, kad sužinotų, jog gyvenime būna ne tik blogų dalykų...

Matote, finansiškai esu viena, kiekvieną mėnesį pilnai apmokam visas sąskaitas, negaliu sau leisti atidėti pinigų, kad galėčiau ką nors finansuoti... mes nežinome, kas yra kelionės, pramogos ir t. t. Gyvename kukliai...

Gyvenu Allocation Adulte Handicapés, todėl nesu apmokestinta, neturiu jokių kitų teisių... ir nepaisant to, nemanau, kad prancūzų sistema mums padėjo, ji tik tempia mus žemyn...

Prašome ir prašome jūsų paramos, padėkite mums judėti į priekį, labai dėkojame už jūsų supratimą, užuojautą ir empatiją.

Su pagarba

Laze Sonia