Tylioji. Nepastebima. Tokia, kurios dažnai net nepastebime.

Ji yra viena. Neturi šeimos, į kurią galėtų kreiptis, nei kas nors, kas ją paremtų sunkiausiais momentais. Mažame nuomojam bute ji gyvena kuklų gyvenimą ir kiekvieną mėnesį skaičiuoja, ar viskas susiklostys. Ji dirba, bet už minimalų atlyginimą – todėl kartais beveik nieko nelieka.

Vis dėlto ji nepasiduoda.

Ji turi didelę širdį. Ji rūpinasi paliktomis katėmis, kurioms suteikia tai, ko jai pačiai dažnai trūksta – saugumo, šilumos ir priežiūros. Dalį savo pinigų ji skiria jų maistui, nors žino, kad tada jai pačiai gali neužtekti.

Laisvu laiku ji kuria dainas. Tylias, nuoširdžias... tokias, kokia yra ji pati. Galbūt jų niekas niekada neišgirs, bet jos yra jos būdas išgyventi sunkius dienas.

Ji neprašo pagalbos. Ji niekada to nemokėjo.

Bet būtent dėl to dabar jai jos reikia.

Kiekvienas įnašas jai reiškia daugiau nei tik pinigus. Tai reiškia jausmą, kad ji nėra visiškai viena. Kad kažkur yra žmonių, kuriems jos istorija nėra abejinga.

Padėkime jai šiek tiek palengvinti naštą. Suteikime jai galimybę gyventi ramiau. Ir parodykime jai, kad net tylios sielos nusipelno būti išklausytos.