Lietuvoje Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ratifikuota dar 1995 metais.

Bet ar ji veikia? Čia atskiras klausimas. Mano patirtimi - ne.

Dėl mano dukros gerovės užtikrinimo ir nuolatinių vaiko teisių pažeidimų buvo kreiptąsi į Žmogaus teisių komitetą, kurio pirmininkas T. V. Raskevičius dėl mano dukros apsaugojimo kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolierę E. Žiobienę. Taip pat, su pagalbos šauksmu tiesiogiai buvo kreiptąsi į VVTAIT direktorę Ilmos Skuodienę ir Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją Žanetą Ginaitę bei Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos patarėją Ingą Česę.

Matant, kad niekam jau beveik metai laiko nerūpi mano dukros gerovė ir jos teisė į saugią, stabilią vaikystę bei vystymąsi, kas turėtų būti Vaiko teisių apsaugos tarnybos užtikrinama pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją. O šioje konvencijoje nurodoma, kad "valstybė privalo gerbti tėvus ar kitus vaiku besirūpinančius asmenis ir jų teises, taip pat tėvų pasirinkimą vienaip ar kitaip auklėti vaiką, jei tai nepažeidžia geriausių vaiko interesų". Tai aš pati nusprendžiau daryti viską, kad apsaugoti dukrą nuo akivaizdžios žalos, kuri yra daroma dukros tėvo bei jo aplinkos žmonių. Žala vaikui konstatuojama dukros paichologo išvadose bei rekomendacijose, taip pat matoma ir vaiko ugdymo įstaigos raštuose atsakant į VT užklausas. Taip pat, yra krūva psichologinį smurtą prieš mažametę galinčių paliudyti liudininkų.

Ar kam nors rūpi? Nė kiek.

Neturėdama kito pasirinkimo, iš situacijos beviltiškumo, prašau padėti apsaugoti mano 2,5 metų amžiaus dukrą.