Sveiki visi. Mano vardas Kiryl. Esu pabėgėlis iš Baltarusijos ir nuo 2021 m. pabėgau gyventi į Lietuvą. Iš pradžių buvo neblogai, bet atrodo, kad su kiekvienais metais darosi tik sunkiau - nauji griežti įstatymai prieš užsieniečius, darbo praradimas ir vis naujos sąskaitos bei draudimai, kuriuos reikia mokėti. Bandžiau gyventi savarankiškai - nuo 20 metų esu visiškai vienas, o savo šeimos nemačiau nuo 2021 metų - jie visi liko Baltarusijoje. Deja, negaliu grįžti į savo šalį - man labai pavojinga, nes 2020 m. protestavau (galbūt girdėjote apie tai, kas įvyko Baltarusijoje 2020 m.), todėl esu uždraustas savo šalyje. Jie atėmė mano namus ir dabar turiu išgyventi tik viena - niekas iš mano šeimos narių negali man padėti, tiesiogine to žodžio prasme niekas. Nei mano tėvai, nei kiti giminaičiai. Ir dabar man pats sunkiausias metas. Esu ant ribos, tiesiogine prasme išgyvenu. Negaliu sau leisti nusipirkti naujų drabužių ar kitų smulkmenų. Kartais tenka rinktis, ar pirkti maisto, ar higienos reikmenų, ir vos galiu susimokėti už buto nuomą. Kovojau su depresija, dėl kurios praradau darbą. Dabar, kad ir kaip stengčiausi, čia niekam nereikia angliškai kalbančio užsieniečio. Mielai dirbčiau barista, bet ir tai lieka tik svajone. Man niekada nesuteikia jokių galimybių, o visi kiti darbai, kuriuos dirbau anksčiau, siūlė tik per mažą atlyginimą, kad užtektų lėšų viskam. Taigi pradėjau pasiduoti...

Tiesiog dabar turiu tiek daug problemų, esu įstrigusi nesibaigiančiame pradelstų sąskaitų ir skolų rate. Turiu sveikatos problemų. Net negaliu susitvarkyti savo dantų, kurie genda ir vis blogėja. Tiesiog paprasčiausiai neturiu draudimo, o privatūs odontologai man per brangūs. Aš vos gyvenu. Tai išgyvenimas. Turiu daugybę pradelstų sąskaitų ir velkuosi į daugybę didelių skolų. Kai kurie žmonės nieko prieš laukti, bet man tiesiog skauda širdį juos nuvilti. Tačiau kai kurie žmonės ne taip maloniai žiūri į tai, kad atidėlioju skolos grąžinimą. Kai kurie žmonės man grasina - sumušti, fiziškai sužaloti, pražudyti mano asmeninį gyvenimą ar dar ką nors blogesnio. Aš tiesiog bijau. Apie tai galvoju kasdien ir man net gėda kam nors pasakoti apie savo skolas. Toks jausmas, kad aš tiesiog sugrioviau savo gyvenimą ir nieko negaliu ištaisyti, kad ir kaip stengčiausi. Tiesiog sunku su tuo gyventi... Aš nebežinau, ką daryti ir ko prašyti pagalbos...

Noriu dirbti, labai noriu susirasti darbą! Bet yra naujas įstatymas, kad reikia mokėti lietuvių kalbą, ir nesupraskite manęs neteisingai, aš stengiuosi ją išmokti. Aš tiesiog nesu pakankamai greitas. Tačiau tam, kad išlaikytum egzaminą ir gautum kalbos mokėjimo pažymėjimą, reikia ir kursų, kurie VISIŠKAI kainuoja. Esant mano situacijai, aš tiesiog negaliu sau to leisti. Ar įžvelgiate tame kažkokį paradoksą? Kad gautum pinigų - turi dirbti. Kad gautum darbą - turi lankyti kursus. Kad gautum kursus - turi gauti pinigų. Kad gautumėte pinigų, turite... Na, dirbti. Taip. Tikrai nežinau, ką dabar galiu padaryti.

Į tokias svetaines kaip ši atėjau prašyti pagalbos todėl, kad visiškai praradau viltį. Išbandžiau daugybę dalykų. Netrukus neteksiu gyvenamosios vietos, nes neturiu pakankamai pinigų toliau mokėti nuomą, mano banko sąskaita artėja prie nulio. Kartais groju gitara po žeme, kad kažką užsidirbčiau, bandžiau parduoti kai kuriuos savo daiktus, bet nieko neišėjo. Iš tikrųjų tai apgailėtina. Jaučiuosi kaip šiukšlė. Pripažįstu - esu ant ribos patekti į skurdą, ir niekas negali man padėti. Nežinau, kur nueisiu. Aš tiesiog noriu gyventi... Tai mano svajonė. Noriu susidoroti su visomis šiomis amžinomis problemomis ir būti laisvas. Noriu judėti pirmyn. Noriu apmokėti sąskaitas ir grąžinti skolas. Noriu išlaikyti savo nuomą. Noriu spręsti savo sveikatos problemas ir susitvarkyti dantis. Galbūt to prašau daug. O gal ir ne. Tai mano kaltė, kad taip žemai smukau, bet noriu antros galimybės. Noriu viską sutvarkyti. Man reikia tik šiek tiek pagalbos - rankos, kuri ištrauktų mane iš griovio, į kurį įkritau...

Prašau visų tų žmonių, kuriems tai galėtų rūpėti, žmonių, kurie turi pakankamai lėšų gyventi ir galbūt padėti kitiems žmonėms... Girdėjau pasakojimų apie sąvoką ''turtingi žmonės išpildo vargšo norą'', nežinau, ar šie pasakojimai kada nors buvo tikri ir ar tai dalykas, kurio prašau. Aš tiesiog labai prašau pagalbos ant kelių. Bet kokia suma gali mane išgelbėti. Niekada nesitikėjau, kad būsiu tokiame 23 metų etape. Man tiesiog nelabai pasisekė, spėju. Prašau, padėkite, kad netapčiau benamiu ir nemirčiau badu. Būsiu dėkingas už pagalbą vaistams, nuomai, maistui, kalbų kursams (kad ateityje turėčiau pastovų darbą) arba skolų grąžinimui. Bet kokia pagalba. Galbūt esu per daug naivus, kad galvoju, jog galiu rasti pagalbą tokiose svetainėse kaip ši, bet šiaip ar taip, neturiu ko prarasti.

Aš galiu awlays įrodyti, kad aš esu tikras žmogus ir kad Im tikrai reikia pagalbos. Galime gyvai kalbėtis vaizdo ir (arba) garso pokalbiais. Galime pasikalbėti, jei nuspręsite su manimi susisiekti. Galiu pateikti jums visus galimus įrodymus (apie savo pabėgėlio statusą ir pan.), todėl tikiuosi, kad taip galėsiu jums įrodyti, jog nieko neišgalvoju. Visa ši istorija yra tikra, o aš esu tikras žmogus, kuris bijo likti be nieko. Galite pažvelgti į mano socialinius tinklus, kad peržiūrėtumėte daugiau informacijos apie mane ir įsitikintumėte: Aš esu tikras žmogus:

"Facebook" - https://www.facebook.com/pastghoster

Instagram - https://www.instagram.com/kirylmatusevich/

WhatsApp +37066855955

Telegram @kirillAVGNMCcan

Prašau, susisiekite su manimi, jei galite man padėti ar ką nors pasiūlyti. Galbūt jūs tiesiog išgelbėsite mano gyvybę.

Ačiū,