🙏Neįgali motina, kuriai gresia namų praradimas – prašome padėti🙏
🙏Neįgali motina, kuriai gresia namų praradimas – prašome padėti🙏
Originalus Vengrų tekstas išverstas į Lietuvių kalba
Originalus Vengrų tekstas išverstas į Lietuvių kalba
Atnaujinimai8
-
Esu nuoširdžiai dėkingas už kiekvieną paramos ženklą – daugelis iš jūsų jau padėjo nedidelėmis aukomis, ir tai man reiškia daugiau, nei galiu išreikšti žodžiais. Kiekvienas indėlis suteikia man jėgų eiti toliau.
Tačiau mano situacija yra sudėtingesnė. Be sveikatos problemų ir kasdienių išlaidų, man gresia ir prarasti būstą. Mano namo renovacija ir remontas kainuotų kelis milijonus forintų, kurių aš viena nesugebėčiau susimokėti, be to, šiam turtui taikomos priverstinio išieškojimo priemonės.
Visa tai kartu yra našta, kurios negaliu nešti viena.
Vis dėlto tikiu, kad su jūsų pagalba yra išeitis. Mano tikslas – pradėti skubiausius remonto darbus, susitvarkyti su skolomis ir tęsti gydymą, kad galėčiau atkurti saugesnį ir stabilesnį gyvenimą.
Jei galite, prašau apsvarstyti galimybę mane paremti net ir nedidele suma arba pasidalinti mano aukų rinkimo kampanija. Kiekvienas centas tikrai padeda.
Iš visos širdies dėkoju už tai, kad esate šalia manęs 🤍
0KomentaraiDar nėra komentarų, komentuokite pirmieji!
Pridėkite naujienas ir informuokite rėmėjus apie kampanijos eigą.
Taip padidinsite savo lėšų rinkėjo patikimumą ir donorų įsitraukimą.
Aprašymas
Sveiki, mano vardas Zsuzsanna.
Sergu sunkiomis lėtinėmis ligomis ir negaliu dirbti. Šiuo metu gyvename nuomojamame būste, o mūsų nebaigtam statyti namui gresia priverstinis pardavimas.
Prašau pagalbos, kad galėtume išsaugoti savo namus ir padengti mano nuolatinio gydymo išlaidas.
Kiekviena auka, net ir 5 eurai, tikrai labai padės.
Dėkoju už tai, kad perskaitėte, ir už bet kokią pagalbą iš širdies. 🧡
Mieli rėmėjai! 🙏
Mano tikslas – išgelbėti mūsų namą nuo priverstinio išieškojimo ir padengti mano gydymo išlaidas.
Turime namą, kurio niekada nepavyko užbaigti. Šiuo metu stovi tik sienos ir stogas, o namą jau gresia priverstinis pardavimas. Gyvename nuomojamame bute, ir kasdien gyvenimas tampa vis sunkesnis. Šiais metais nuomos kaina taip pat didėja.
Deja, aš jau nebegaliu dirbti. Sergu keliomis autoimuninėmis ligomis, kurios trukdo judėti, kalbėti ir tvarkyti kasdienius reikalus.
(Išsėtinė sklerozė, Laimo liga, Hašimoto liga, celiakija, IR, kraujotakos sutrikimai, astma, laktozės netolerancija, valgymo, savęs vertinimo ir kūno įvaizdžio sutrikimai.)
Nuolatinis stresas ir netikrumas yra didžiulė fizinė ir psichologinė našta. Dažnai net rytojus kelia baimę.
Vis dėlto turime svajonę.
Vieta, kurią galėtume vadinti tikruoju namu.
Saugus, meile alsuojantis namas, kuris priklauso mums – kur galiausiai galėtume gyventi ramiai.
Bet dabar tai nori iš mūsų atimti. 😭
Kiekviena mažiausia pagalba priartina mus prie to, kad tai neįvyktų.
Kas aš esu?
Esu Zsuzsa, 43 metų, nuostabios mergaitės mama.
Daugiau vaikų neturėjome, nors labai to norėjome.
Per metus iškilo senos žaizdos, kurios išbandė mūsų santykius ir mus pačius. Dirbome su savimi, tikėjome, kad gali būti kitaip.
Ir kai pagaliau mūsų gyvenimas ėmė susitvarkyti... aš susirgau.
Tapau žmogaus griuvėsiais – bet vis dar esu čia.
Vis dar gyvuoju.
Vis dar tikiu.
Dabar prašau pagalbos.
Kodėl pradedu rinkti aukas?
Nes norėčiau dar:
❤️ daugiau apkabinimų ryte
❤️ daugiau pasakų vakare
❤️ daugiau bendrų metų su savo dukra
Mano gydymo išlaidos per mėnesį sudaro apie 1000 eurų, prie to dar prisideda kelionės ir papildomų vaistų išlaidos. Tai jau viršija mūsų galimybes, todėl esame smarkiai įsiskolinę.
Todėl dabar kreipiuosi į tave, į jus.
Savo gyvenime daug daviau – dabar prašau aš.
▪️ Nes noriu gyventi
▪️ Noriu matyti, kaip auga mano dukra
▪️ Norėčiau išlaikyti ir užbaigti mūsų namą
▪️ Norėčiau vėl paversti jį namais
Ir noriu patirti, kad pasaulis, kuriuo tikiu – kur žmonės vienas kitą remia – iš tiesų egzistuoja.
Ką reiškia parama?
Kiekviena auka yra svarbi.
Ne tik finansiškai, bet ir žmogiškai.
Kiekvienas indėlis – tai maža šviesa kelyje ir kvėpavimo gūsis, leidžiantis man eiti toliau.
Jei dabar būtum čia su manimi, paimčiau tave už rankos ir pasakyčiau tik tiek:
Ačiū, kad perskaitei.
Ačiū, kad esi čia.
Nes tai, kad mane išklausei, savaime jau yra nedidelis išgydymas. 💛