🇦🇨

Širdies atsakymas 🌿

Moteries, pradedančios savo kelionę nuo nulio, žodžiai — bet su tikėjimu, svajone ir meile.

Aš gyvenu ten, kur gyvena tie, kuriuos gyvenimas spaudžia šiek tiek stipriau. Ten, kur kiekviena diena yra tarsi rytas be užuolaidų, kur vėjas įsiveržia pro plyšius, o svajonės beldžiasi į langus, tikėdamasi būti išgirstos.

Aš dar neturiu namų ar net buto. Bet turiu širdį, pilną šilumos. Turiu meilę, kurią branginu. Turiu svajonę – ne apie prabangą, o apie paprastą kampelį. Šiltą, tikrą. Kur bus vieta man, mano šeimai. Kur mano dukra galės atvykti pasisvečiuoti. Kur mes galėsime tiesiog gyventi.

Aš neprašau išmaldos. Prašau, kad mane išgirstų. Kad išgirstų moters balsą, kuri atsistoja ant kojų, kad susikurtų kažką savo. Savo uostą. Savo židinį. Savo mažą būstą, kur skambės muzika, kur bus siuvama džiaugsmas, kur augs šiluma.

Noriu pradėti nuo mažo – bent jau nuo buto. Galbūt tik su vienu kambariu, bet su langais į ateitį. O kaip viskas susiklostys – priklauso ne tik nuo manęs. Galbūt ir nuo jūsų. Nuo to, kuris dabar tai skaito.

Jei pajuntate atsaką, jei jūsų širdis sako: „padėk“, – aš tai priimu kaip ženklą. Aš nepamiršiu. O jūsų pagalba taps plyta name, kuriame gyvens meilė.

Ačiū. Už jūsų dėmesį. Už jūsų dalyvavimą. Už tai, kad esate čia, net jei mes nesame pažįstami.

Su pagarba, Olga ir mano šeima!

🇪🇪

Širdies atsakymas 🌿

Moteris, kuri pradeda savo kelionę nuo nulio – bet su tikėjimu, svajonėmis ir meile.

Aš gyvenu ten, kur gyvena tie, kuriuos gyvenimas šiek tiek labiau spaudžia. Kur kiekviena diena yra tarsi rytas be užuolaidų, kur vėjas vaikšto pro plyšius, o svajonės beldžiasi į langus, tikėdamasi, kad jas išgirs.

Aš dar neturiu namo, net buto. Bet mano širdis pilna šilumos. Turiu meilę, kurią puoselėju. Turiu svajonę – ne apie prabangą, o apie paprastą kampelį. Šiltą, tikrą. Kur yra vieta man, mano šeimai. Kur mano dukra galės atvykti. Kur mes galėsime tiesiog gyventi.

Aš neprašau išmaldos. Aš prašau, kad mane išgirstų. Išgirstų moters balsą, kuri atsistoja, kad pastatytų kažką savo. Savo uostą. Savo židinį. Savo mažą būstą, kur skamba muzika, kur siuvama džiaugsmas, kur auga šiluma.

Noriu pradėti nuo mažo – bent jau nuo buto. Galbūt tik su vienu kambariu, bet su į ateitį žvelgiančiais langais. Ir kaip viskas susiklostys – tai priklauso ne tik nuo manęs. Galbūt ir nuo tavęs. Nuo to, kas tai dabar skaito.

Jei jauti atsakymą, jei tavo širdis sako: „Pagalba“, – aš tai priimsiu kaip ženklą. Aš nepamiršiu. Ir tavo pagalba taps plyta namuose, kur gyvena meilė.

Ačiū jums. Už dėmesį. Už dalyvavimą. Už buvimą, net jei mes nesame pažįstami.

Su pagarba, Olga ir mano šeima!

🇷🇺

Širdies atsakymas 🌿

Moteries, pradedančios kelią nuo nulio, žodžiai – bet su tikėjimu, svajone ir meile.

Aš gyvenu ten, kur gyvena tie, kuriuos gyvenimas šiek tiek stipriau prispaudė. Ten, kur kiekviena diena – kaip rytas be užuolaidų, kur vėjas vaikšto per plyšius, o svajonės beldžiasi į langus, tikėdamasi būti išgirstos.

Aš kol kas neturiu nei namų, nei net buto. Bet turiu širdį, pilną šilumos. Turiu meilę, kurią saugau. Turiu svajonę – ne apie prabangą, o apie paprastą kampelį. Šiltą, tikrą. Kur bus vieta man, mano šeimai. Kur galės atvykti pasisvečiuoti mano dukra. Kur mes galėsime tiesiog gyventi.

Aš neprašau išmaldos. Prašau išgirsti. Išgirsti moters balsą, kuri atsistoja ant kojų, kad pastatytų kažką savo. Savo prieglobstį. Savo židinį. Savo mažą buveinę, kur skambės muzika, kur bus siuvama džiaugsmas, kur augs šiluma.

Noriu pradėti nuo mažo – bent jau nuo buto. Tegul ir vieno kambario, bet su langais į ateitį. O kaip viskas susiklostys – priklauso ne tik nuo manęs. Galbūt ir nuo tavęs. Nuo to, kas tai dabar skaito.

Jei jauti atgarsį, jei tavo širdis sako: „padėk“, – aš tai priimu kaip ženklą. Aš nepamiršiu. Ir tavo pagalba taps plytelė namuose, kur gyvens meilė.

Ačiū tau. Už dėmesį. Už dalyvavimą. Už tai, kad esi šalia, net jei mes nesame pažįstami.

Su pagarba, Olga ir mano šeima!