Mums nederėtų sustoti, nusiminti ar pasiduoti.

Kol kiti laikosi savo pozicijos, mes laikomės savo užduoties.

Štai ką mums pavyko surinkti ir įsigyti bendromis pastangomis:

– 25 inverterinius generatorius (3,5 kW);

– 64 saulės energijos įkrovimo stotys;

– 40 lauko žibintų;

– artimiausiu metu planuojame įsigyti vaistų nuo peršalimo ir vitaminų.

Tai ne tik skaičiai.

Tai šviesa, elektra ir šiluma ten, kur dažnai nieko nėra.

Viskas į Ukrainą iškeliaus jau kitą savaitę.

Atvirų durų dieną – vasario 22 d. – su mumis bus mūsų draugė ir partnerė Viktorija Melnyk – savanorė, šimtų humanitarinių misijų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms koordinatorė ir labdaros organizacijos „Z Nami Bog“ (Su mumis Dievas) Kijeve vadovė.

O iškart po to – kitas iššūkis.

Sujunkime, koordinuokime ir nukreipkime savo pastangas į automobilio pirkimą 112-ajai brigadai, kuri laikosi savo pozicijų Donecko kryptimi.

Ši mašina nėra prabanga.

Ji reiškia mobilumą.

Aprūpinimą.

Evakuaciją.

Išgelbėtas gyvybes.

Stengiuosi neskaičiuoti, kiek automobilių įsigijome, kiek praradome fronto keliuose ir kiek atstatėme, kad mūsų logistika Ukrainoje galėtų tęstis.

Karo metu technika greitai susidėvi. Bet valia neturi.

Mūsų tikslas – iki vasario 23 d. surinkti 7 000 eurų mikroautobusui, kuris nuveš mūsų pagalbą į Ukrainą ir bus perduotas kaip dovana 112-ajai brigadai.

Laiko liko nedaug. Poreikis yra realus.

Kiekviena uždelsta diena kainuoja daugiau nei pinigai.

O kai žinome, kam renkam, atsisakyti nėra galimybės.